Iš pažiūros absurdiškas klausimas: ar galima išmatuoti ramybę?
Skamba lyg klausimas, ar galima pasverti spalvą.
Ir vis dėlto, tavo finansinio gyvenimo kontekste, ramybė nėra atsitiktinė nuotaika — ji yra tiesioginė kelių dalykų, kuriuos galima stebėti, skaičiuoti ir sekti laikui bėgant, pasekmė.
Gera žinia ta, kad dauguma žmonių, norėdami jaustis geriau, neprivalo „tobulai sutvarkyti sąskaitų“.
Jiems reikia žiūrėti į tinkamas sąskaitas.
Jų nedaug, jos paprastos, ir kai jau žinai, kur jų ieškoti, jos lydės tave visą likusį gyvenimą.
Jei skaitei pirmąjį šio tinklaraščio straipsnį, jau žinai, kodėl sukūrėme „Cashfulness“ ir ką turime omenyje sakydami ramybė ir metodas kartu.
Čia noriu žengti technišką žingsnį: parodyti tau keturis rodiklius, kurie, mūsų nuomone, apibūdina žmogaus finansinę sveikatą geriau nei bet koks pajamų ir išlaidų grafikas.
Kas nėra finansinė ramybė
Prieš pasakant, kas ji yra, verta pasakyti, kas ji nėra.
Yra trys būsenos, kurios dažnai painiojamos su ramybe ir kurios, sąžiningai vertinant, visai ja nėra.
Pirmoji — sumaištis, užsidėjusi ramybės kaukę.
Ją atpažįstame iš frazės, kurią beveik kiekvienas iš mūsų bent kartą yra ištaręs: „Nežiūriu sąskaitų, nes vis tiek viskas gerai“.
Tai tik tariama ramybė, nes ji remiasi nepatikrinta prielaida.
Ji laikosi, kol įvykis — darbo netekimas, nenumatyta išlaida, blogai pasibaigusi investicija — nenuplėšia šydo.
Kai šydas nuplėšiamas, paaiškėja, kad sumaištis ten buvo metų metus; tik mes į ją nežiūrėjome.
Antroji — trapus saugumas.
Ją atpažįstame iš kitos pasikartojančios minties: „Turiu daug banke, tad esu ramus“.
Einamosios sąskaitos likutis yra akimirkos nuotrauka, o ne kryptis.
Jis sako, kur esi dabar, o ne kur eini, ir svarbiausia — nesako, ar to „daug“ užtenka netikėtumams.
Prie pirmos blogos žinios jis tampa trapus.
Trečioji — grąžos euforija.
Tas jausmas, kuris kyla žiūrint į investicijų grafiką po gero mėnesio.
Jis malonus, bet pagal apibrėžimą yra nepastovi būsena.
Vieno laikotarpio grąža nėra ramybės šaltinis: tai emocijų seka, aukštyn ir žemyn, priklausanti nuo veiksnių, kurių tu nekontroliuoji.
Šios trys situacijos turi vieną bendrą bruožą: nė viena jų nėra pagrįsta struktūrišku aiškumu, kaip sudarytas tavo turtas.
Visos trys gali sugriūti per vieną popietę.
Ramybė, apie kurią kalba „Cashfulness“, yra kitokio pobūdžio: ji remiasi struktūra, o ne jausmu.
Keturi rodikliai, kuriuos naudojame „Cashfulness“
Kai žiūriu į savo finansinę sveikatą, ir kai „Cashfulness“ padeda savo vartotojams pažvelgti į savąją, sutelkiame dėmesį į keturis skaičius.
Jie nei ezoteriniai, nei nauji: tai esmė, nuluptas iki kaulo šimtmetis balanso teorijos, pritaikytos asmeniui.
Grynoji vertė ir jos tendencija
Grynoji vertė — tai visko, ką turi (namai, sąskaitos, investicijos, turtas), suma atėmus viską, ką esi skolingas (hipotekos, paskolos, skolos).
Konkrečiai tai skaičius, rodantis tikrąjį asmens ar šeimos turtingumą: ne kiek jie uždirba, ne kiek išleidžia, o kiek verta tai, ką pasistatė, atėmus tai, ką skolingi.
Todėl „Cashfulness“ tai vadiname Grynąja verte — kanoniniu terminu, kuris tave lydės nuo šiol.
Tai labiausiai nuvertinamas asmeninių finansų skaičius, ir svarbiausias.
Jis svarbus, nes yra koordinatė.
Ne kiek įeina kas mėnesį, ne kiek išeina, o kur esi.
Visa kita yra išvestinė: srautai keičia koordinatę, bet būtent koordinatė pasako akimirkos tiesą.
„Cashfulness“ tavo Grynoji vertė atnaujinama po kiekvienos operacijos ir yra matoma pradiniame puslapyje kaip tendencijos grafikas.
Tai pirmasis skaičius, į kurį žiūriu kas savaitę, ir tas, kurį rekomenduojame pažiūrėti pirmiausia.
Turtas+ ir Turtas− santykis
Antrasis rodiklis yra skirtis, verta atskiro straipsnio (jį netrukus paskelbsime), bet principą galima pasakyti keliais žodžiais.
Iš dalykų, kuriuos turi, kai kurie generuoja srautus tavo naudai — nuomojamas butas, dividendus mokanti investicija, laikui bėgant augantis fondas.
Tai Turtas+.
Kiti reikalauja srautų tavo sąskaita — automobilis, gyvenamasis namas, vartojimo prekės — tai Turtas−.
Du žmonės su ta pačia grynąja verte gali turėti priešingas trajektorijas.
Tas, kuris turi 60 % Turtas+ ir 40 % Turtas−, lėtai kuria.
Tas, kuris turi 20 % Turtas+ ir 80 % Turtas−, lėtai eikvoja, net jei tuo metu to nejaučia.
„Cashfulness“ šį santykį rodo turto sudėties skydelyje, procentais ir su praėjusių mėnesių tendencija.
Tai ilgalaikės krypties rodiklis.
Aprėpties mėnesiai be pajamų
Trečiasis rodiklis labiausiai iš visų matuoja tavo tikrąją laisvę.
Skaičiuojamas taip: pasiimi turimą laisvą likvidumą (einamosios sąskaitos, taupomosios sąskaitos, per kelias dienas likvidinami fondai) ir padalini iš vidutinių mėnesio išlaidų.
Gautas skaičius pasako, kiek mėnesių gali gyventi, padengdamas įprastas išlaidas, negavęs nė euro naujų pajamų.
Trys mėnesiai — pažeidžiamumo situacija: maža krizė, ir jau esi bėdoje.
Dvylika mėnesių — jau kas kita: gali pasakyti „ne“ viršininkui, gali pasiimti metus atostogų, gali atsisakyti toksiško kliento.
Dvidešimt keturi mėnesiai ir daugiau — kita dimensija: gali pakeisti gyvenimą, miestą, darbą.
Tai nepriklausomybės, ne turtingumo, matas.
Žmogus, turintis milijoną nekilnojamajame turte ir mažai likvidumo, gali turėti mažiau aprėpties mėnesių nei žmogus, turintis penkiasdešimt tūkstančių eurų sąskaitoje ir kuklų gyvenimą.
Laisvas ne tas, kuris turtingas: laisvas tas, kuris niekuo nepriklausomas.
Neatitikimas tarp suvokiamo ir realaus turto
Ketvirtasis rodiklis yra pats keisčiausias, ir tai tas, kurį kiekvienas pirmą kartą bandantis „Cashfulness“ atranda su nuostaba.
Kai pradedi naudoti programėlę, prieš atlikdamas pilną turto inventorizaciją, paklausk savęs, iš atminties, ką manai turįs.
Kiek banke, kiek investicijose, kiek skolų, kokia Grynoji vertė.
Tada įvesk tikruosius skaičius.
Skirtumas tarp suvokiamo ir realaus turto beveik visada nustebina, viena ar kita kryptimi.
Yra tokių, kurie mano turintys daugiau, nei turi (ir pasirodo esą mažiau tvirti, nei sau pasakojo), ir yra tokių, kurie mano turintys mažiau (ir su tam tikru palengvėjimu atranda, kad jiems sekasi geriau, nei bijojo).
Proto migla — atstumas tarp to, kuo tiki, ir to, kas yra — pagrindinis finansinio nerimo generatorius.
Net maži skaičiai, jei jie aiškūs, ramina. Dideli skaičiai, jei jie migloti, neramina.
Todėl į neatitikimą pirmą kartą žiūrime kaip į veidrodį, o vėliau — kaip į kalibravimo patikrą: kiek dažnai tavo galva vis dar suderinta su tavo realybe?
Ką daryti su šiais rodikliais
Turėti keturis skaičius skydelyje neduoda naudos, jei jie netampa įpročiu.
Mūsų pasiūlymas paprastas ir lengvas: dešimt minučių, kartą per savaitę.
Pirmadienio vakarą, arba penktadienio popietę, arba sekmadienio rytą su kava — diena mažiau svarbi nei pastovumas.
Atsiveri „Cashfulness“ ir pažiūri į keturis dalykus paeiliui.
Atsiveri pradinį puslapį ir perskaitai Laivo vietos nustatymą.
Laivo vietos nustatymas — tai navigacijoje vartojamas posakis: tai tiksli pozicija žemėlapyje, kurioje esi tam tikru momentu.
„Cashfulness“ ji sutampa su tavo dabartine Grynąja verte, tavo koordinate.
Skydelio kortelėje taip pat matai, kiek tavo Grynoji vertė pasikeitė nuo metų pradžios: ar kursas laikosi? Ar pablogėjo? Ar pagerėjo?
Be vertinimo, tik skaitymas.
Tada pažiūri Turtas+ ir Turtas− santykį.
Ar kuri produktyvų kapitalą, ar jį eikvoji?
Šiuo metu nieko daryti nereikia, tik konstatuoti.
Tada aprėpties mėnesius.
Ar esi virš savo ramybės slenksčio?
Tavo slenkstis yra tas, kurį pats nusprendei esant tinkamą tau — ne nurodyta vertė.
Galiausiai — vienintelis klausimas. Ar reikia ką nors koreguoti, ar planas laikosi?
Atsakymas didžiąją dalį savaičių yra: planas laikosi, nieko daryti nereikia.
Retkarčiais atsakymas būna: kažką reikia pataisyti — ir tokiu atveju priimi mažą sprendimą, ne dramatišką.
Beveik niekada — didelis veiksmas. Beveik visada — nedidelis kurso koregavimas.
Ramybė kuriama pusiausvyra. Laisvė kuriama atskiriant turtą, kuris generuoja, nuo to, kuris kainuoja.
Tikroji ramybė ateina iš čia.
Ne iš „negalvok apie pinigus“ ir ne iš „būk zen“.
Ji ateina iš tikrumo, kad yra vieta, kur viskas užrašyta, ir kad pakanka į ją pažvelgti dešimt minučių per savaitę.
Ramybė kaip infrastruktūra
Verta grįžti prie pradinio klausimo, nes dabar jis turi atsakymą.
Finansinė ramybė nėra emocija, kurią reikia puoselėti, ir ne meditacinė būsena, kurią reikia pasiekti.
Tai infrastruktūra.
Ji kuriama nuosekliais įrankiais — dvejybinė buhalterija, dirbanti tylų darbą po gaubtu, keturios metrikos, iškeliančios ją į paviršių, lengvas ritualas, palaikantis ją gyvą.
Infrastruktūra turi vieną svarbią savybę: kai jau sukurta, ji išnyksta.
Tu gyveni savo gyvenimą, dirbi, rūpiniesi žmonėmis, kuriuos myli, darai planus, kuriuos nori daryti.
Finansai ten yra, sutvarkyti, o tu juos peržiūri dešimt minučių per savaitę, kad patikrintum, ar kursas laikosi.
Likusį laiką apie tai negalvoji, ir tai gerai.
„Cashfulness“ nori būti ta infrastruktūra.
Tyli, patikima, neįkyri.
Ne programėlė, kuri bombarduoja tave ženkleliais ir pranešimais, siekdama patraukti dėmesį, — programėlė, kurią randi, kai jos ieškai, ir kuri palieka tave ramybėje likusį laiką. Naudingi pranešimai — įspėjimas, jei biudžetas grasina viršyti ribą, pasiūlymas, jei skaičiai rodo, kad galėtum sutaupyti daugiau — lieka pasiekiami kaip pasirenkama funkcija, niekada neįjungti pagal numatytuosius nustatymus.
Tai jos pažadas, ir galų gale tai taip pat mūsų ramybės apibrėžimas.
Jei nori giliau pažinti metodą, slypintį už šių metrikų — dvejybinę buhalteriją, pritaikytą asmeniniams finansams, su praktiniu keliu, sukurtu remiantis penkiolikos metų patirtimi su GNUCash, — apie tai rašiau knygoje Strategie per la Finanza Personale, kurią galima rasti Amazon svetainėje. Tai dirva, iš kurios išaugo „Cashfulness“.
Jei nori būti tarp pirmųjų, kurie ja naudosis, laukiame tavęs beta versijos laukiančiųjų sąraše adresu cashfulness.com/beta.
O jei nori suprasti kitą sluoksnį — skirtį tarp Turtas+ ir Turtas−, kuri yra viso to strateginis karkasas, — apie tai kalbėsime kitame straipsnyje.
— Vittorio